Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Rinkodara>Gyvenamųjų namų paklausos tendencijos Lietuvoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Gyvenamųjų namų paklausos tendencijos Lietuvoje

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Įvadas. Tyrimo dalykas. Tyrimo objektas. Tyrimo tikslas. Gyvenamųjų namų statybos rinka. Investicijų į gyvenamųjų namų statybas samprata ir veiksniai. Valdžios įtaka statybų rinkai.

Ištrauka

Kiekvienos šalies istorija yra labai tampriai susijusi su gyvenamosios statybos tradicijomis. Šalys, kuriose nebuvo didelių istorinių kataklizmų, turi harmoningesnį ir organiškesnį gyvenamosios architektūros paveldą. Lietuvoje per pastaruosius šimtą metų įvyko daug ir staigių istorijos vingių , kurie labai skausmingai pažeidė mūsų krašto būstų statybos plėtrą. Buvo nutraukta natūrali lietuviška gyvenamosios statybos tradicija. Į Lietuvą atkeliavo rusiškojo socializmo politika . Prieš penkiolika metų panaikinus individualių gyvenamųjų namų dydžio apribojimus, prasidėjo gyvenamųjų namų statybos bumas . Statytojai skubėjo investuoti pinigus į gyvenamųjų namų statybas. Iš visų investicijų į nekilnojamąjį turtą, didžioji dalis tenka statyboms bei remontui. Augant statybų apimtims didėja žmonių, dirbančių šioje srityje, skaičius.
Nekilnojamasis turtas, ypač gyvenamieji namai ir butai, nuolat brangsta. Komercinio nekilnojamojo turto kainos per pastaruosius keletą metų didėjo ne taip sparčiai, kaip būsto kainos. Būstų rinkoje paklausa vis dar didesnė už pasiūlą. Rinkos dalyvių nuomone, dėl to kalti dažnai keičiami ir painūs įstatymai, neorganizuota miestų plėtra, žemės sklypų trūkumas.
Žemės sklypų ir pastatytų individualių gyvenamųjų namų kainas didina brangstančios statybinės medžiagos, kylantys statybininkų atlyginimai, mažėjantys laisvos žemės plotai, biurokratinės kliūtys, ypač dėl detaliųjų planų rengimo bei patvirtinimo, palanki paskolų politika ir pagaliau užsieniečiai, trokštantys turėti būstą mūsų krašte.
Europos sąjungos įtaka nekilnojamojo turto rinkoje jaučiama dar prieš tampant ES nare. Taigi kainų šuolį lėmė ne tik vadinamieji objektyvūs veiksniai (gyventojų pajamų kilimas, puikios kreditavimo sąlygos, teigiamas požiūris į skolinimąsi ir pan.), bet ir subjektyvūs faktoriai, vyraujanti nuomonė, kad įstojus į Europos Sąjungą, nekilnojamasis turtas labai pabrangs, todėl geriau pirkti dabar nei rytoj, ar pan. Taip pat papildomas faktorius perkant būstą buvo teigiami lūkesčiai, kad įstojus į ES, kils atlyginimai, bus aukštesnis pragyvenimo lygis, todėl galima jau dabar išsirinkti sau geresnį būstą, kol dar labai palankios kreditavimo sąlygos ir kol kainos nėra stipriai išaugusios.
Naujų gyvenamųjų namų statyba praktiškai visa yra finansuojama iš bankų paskolų, gautų pastačius namą ir užstačius sklypą. Palūkanos už kreditą paprastai sudaro daugiau kaip pusę namo savininko mokamų už paskolą metinių įnašų. Palūkanų normos kitimas veikia šios rūšies investicijas. Vienas pagrindinių investicijų į gyvenamuosius namus ir butus, veiksnių – šeimų gaunamos pajamos. Todėl galima sakyti, kad pradėtų naujų gyvenamųjų namų skaičius yra vienas iš ekonomikos "savijautos" rodiklių.
Į Lietuvos statybos rinką ateina vis daugiau užsienio kapitalo bendrovių ir vietos bendrovių, o konkurencija yra smarki. Šalies statybos bendrovių atliktų darbų apimtys vis didėja. Tokį statybų apimties augimą lemia didėjanti naujos statybos, remonto ir rekonstrukcijos darbų sparta. Nauja statyba sudarė didžiausią praėjusiais metais atliktų statybos darbų dalį. Tačiau atskirose apskrityse gyvenamųjų namų statyba nėra tolygi. Aktyviausia daugiabučių ir gyvenamųjų namų statyba išsiskiria Vilniaus miestas. Kartu su statybų apimtimis didėja ir statybų kainos, o labiausiai brangsta gyvenamųjų pastatų statyba, vienas to veiksnių yra pasiūlos nepakankamumas paklausai. Tad, kol paklausos ir pasiūlos santykis neišsilygins, mažai tikėtina, kad kainos gali kristi.

Tyrimo problema : Tyrimo problemą galima apibrėžti sekančiais klausimais :
1. Gyvenamųjų namų rinka lietuvoje.
2. Gyvenamųjų namų paklausos tendencijos Lietuvoje.
3. Kas lėmė tokį gyvenamųjų namų paklausos ir pasiūlos kitimą per pastaruosius kelerius metus.

Tyrimo aktualumas : Miestų plėtra – akivaizdi, ir yra paremta gyvenamųjų namų bei pramoninių pastatų statyba. Todėl aktualiausias klausimas yra keliamas dėl gyvenamųjų namų paklausos ir pasiūlos kitimo per pastaruosius kelerius metus. Dar viena ir nemažiau svarbi tema yra išsiaiškinti, kas lėmė šį kriterijų.

Tyrimo dalykas : Gyvenamųjų namų paklausos tendencijos Lietuvoje.

Tyrimo objektas : Gyvenamųjų namų rinka, ją įtakojantys veiksniai.

Tyrimo tikslas : Išanalizuoti, kaip kito gyvenamųjų namų paklausa bei pasiūla, jų kainos ir vertės per paskutinius kelerius metus, bei išsiaiškinti, kas įtakojo šiuos veiksnius.

Tyrimo uždaviniai :
1. Išanalizuoti mokslinius ir kitus informacijos šaltinius gyvenamųjų namų statybos klausimais, teoriškai pagrįsti statinių paklausos ir pasiūlos kitimą įtakojančius veiksnius visoje Lietuvoje.
2. Atlikti gyvenamųjų namų statybomis užsiimančių įmonių tyrimą dėl gyvenamųjų namų paklausos kitimo.
3. Išanalizuoti gyvenamųjų namų statybos rinkos kriterijus.
4. Atlikti gyvenamųjų namų savininkų bei statybinių organizacijų nuomonės tyrimą.

Tyrime bus panaudoti šie metodai : Mokslinės literatūros analizė, gyvenamųjų namų savininkų bei statybinių įmonių anketinė apklausa, ekspertinis tyrimas, duomenų lyginamoji analizė, duomenų sisteminimas ir grupavimas, apibendrinimas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-12-16
DalykasRinkodaros kursinis darbas
KategorijaRinkodara
TipasKursiniai darbai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis35.18 KB
Autoriuse
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaŠiaurės Lietuvos kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Gyvenamuju namu paklausos tendencijos Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 18 puslapių 
  • Šiaurės Lietuvos kolegija / 3 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą