Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Rinkodara>Marketingo koncepcijų skirtumai ne pelno ir pelno siekiančiose organizacijose
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Marketingo koncepcijų skirtumai ne pelno ir pelno siekiančiose organizacijose

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748495051525354
Aprašymas

Ne pelno siekiančių organizacijų marketingo tipai. Ryšių marketingas. Masinis marketingas. Vidinis marketingas. Paslaugų marketingo komplekso specifika ne pelno siekiančiose organizacijose. Produktas/paslauga. Produkto ir paslaugos komponentai. Paslaugos gyvavimo ciklai. Paslaugų paketo analizė. Kaina. Kaina palyginti su kaštais. Kainos nustatymas. Diskriminacija kainomis. Vieta. Rėmimas. Žmonės. Procesas. Fizinis akivaizdumas. Marketingo priemonių taikymas KMUIC. KMUIC veiklos pristatymas. Marketingo priemonių taikymas ir naudojimas. KMUIC teikiamos paslaugos ir jų dinamika. Rėmimas. Asmeninė komunikacija. Reklama KMUIC. Pardavimų rėmimas. Ryšiai su visuomene. Mokomoji medžiaga. Žmonės. Fizinis akivaizdumas. Lentelės, grafikai, paveikslėliai.

Ištrauka

Marketingo koncepcija ne pelno siekiančiose organizacijose yra lygiai tokia pat svarbi, kaip ir komercinėse. Tačiau net užsienio šalyse iki 1970 metų labai reta ne pelno siekianti organizacija skyrė dėmesio marketingo veiksmams. Dabar marketingas plačiu diapozonu yra pripažintas ir taikomas visų viešųjų ir privačių ne pelno siekiančių organizacijų grupių: nuo vyriausybinių institucijų, sveikatos apsaugos organizacijų, švietimo institucijų ir religinių grupių iki politinių partijų, vaizduojamojo meno organizacijų [1, p.34].
Ne pelno siekiančių organizacijų marketingo veiklos tikslas yra kitoks nei komercinių organizacijų – pelnas, rinkos užėmimas ar investicijų grįžtamumas. Svarbiausias ne pelno siekiančių organizacijų tikslas yra gauti norimą grįžtamąjį ryšį iš tikslinės rinkos.
Tikslinės rinkos reagavimu ar atsaku gali būti vertybių pokytis, finansinė parama, paslaugų suteikimas, pasikeitimas jomis ar kito tipo mainai. Ne pelno siekiančių organizacijų marketingo tikslai susiformuoja priklausomai nuo pačios organizacijos tikslų. Jie turėtų įtvirtinti racionalią organizacijos egzistenciją. Organizacija, kuri laiko savo marketingo tikslu tam tikros produkcijos tiekimą, gali likti be tikslo, kai produktas pasens. Tačiau kontrolė ir prisitaikymas prie išsiaiškintų vartotojų, rinkos poreikių padidina organizacijos galimybę išlikti ir pasiekti savus tikslus [2, p.287-288].
Savo straipsnyje Michael Roothschild iškėlia klausimą, koks skirtumas tarp veiklų, kuriose vadovaujamasi marketingu, įtakojančiu aplinkos pasikeitimus, ir tų veiklų, kuriose vadovaujamasi tik vartotojo ekonomine nauda. M. Roothschild klausia: "Kodėl yra taip sunku parduoti brolybę kaip muilą?" Tarp atsakymų, kuriuos jis ir kiti autoriai pateikia, yra tokie:
1. Paprastai ne pelno siekiančių organizacijų vadybininkai turi labai mažai antrinių duomenų apie vartotojus, jų elgseną, rinkų prioritetus, jų suvokimą, pažiūras lyginant su tuo, kas yra prieinama komercinei rinkai. Kartais šį tą galima sužinoti iš studijų visuomeninėje mokslinėje literatūroje, bet jos retai būna paremtos marketingo leidiniais. Tiesa, reikia pripažinti, kad situacija gerėja.
2. Dažnai yra labai sunku užtikrinti patikimų duomenų iš vartotojų paiešką ir pateikti ją kaip marketingo sprendimų pagrindus. Kaip Bloom’as ir Novelli’s akcentuoja: "Klausinėjami apie esminius dalykus žmonės vengia atsakymų, jie mieliau duoda nereikšmingus, savanaudžius ar visuomenės laukiamus atsakymus į tokius klausimus, kaip pyrago receptai, lengvieji gėrimai ar košes".
3. Dažnai aukotojai yra prašomi pinigų tokiems dalykams, kuriems jie yra visai abejingi. Pavyzdžiui, kam rūpėjo tokios problemos kaip vandens konservacija ar šalies energijos suvartojimo pagreitėjimas iki tol, kol buvo išaiškinta šių dalykų svarba. Tai reiškia, kaip anksčiau buvo minėta, kad vadybininkai turi labai rimtų marketingo vystymo problemų, kurios daug kainuoja.
4. Vartotojai dažnai prašomi kardinaliai pakeisti savo požiūrį ar elgseną. Vadybininkai paprasčiausiai stengiasi priversti vartotoją vertinti produktą ar paslaugą labiau, nei jis yra pripratęs (ar bent jau vertinti labiau už konkurentų siūlomas). Kartais marketingo specialistai turi tikslą pakeisti nuomonę tų, kurie yra nusistatę prieš produktą. O ne pelno siekiančių organizacijų vadybininkai priversti tai daryti visą laiką, pvz., jie stengiasi prikalbinti vartotojus naudoti saugos diržus, nedrąsius žmones įkalbėti duoti kraujo ar vartoti medikamentus, apie kuriuos sklinda nepalankūs gandai, ar senyvus žmones priversti prisipažinti, kad yra silpni ir reikalingi pagalbos.
5. pelno siekiančios organizacijos gali pritaikyti įvairius pasiūlymus, kad paslaugos labiau atitiktų vartotojo poreikius ir norus, bet tai yra labai sudėtinga ne pelno siekiančioms organizacijoms. Pavyzdžiui, kraujo gauti yra tik vienas būdas, bet vienas gali duoti kraują visai kitur nei kitas. Tai dažnai lemia fizinės ir socialinės aplinkos patrauklumas. Net jeigu pagrindinė paslauga negali būti pakeista, norint patenkinti vartotojo norus ir reikmes, kiti marketingo komplekso elementai (tokie kaip paslaugos vaizdavimas ar rėmimas) gali labai įtakoti pirkėjo norus.
6. Kadangi ne pelno siekiančios organizacijos dažnai sprendžia labai sudėtingas elgsenos ir pažiūrų keitimo problemas, ypač tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra ir aplinkos apsauga, vartotojui turi būti perduotas didelis kiekis informacijos. Pavyzdžiui, norint įgyti vartotoją, kuris teisingai ir reguliariai naudotųsi skysčio gėrimo terapija besivystančiose šalyse, reikia jį įtikinti:
• kad dehidratacija vaikui yra pavojinga,
• kad skysčio gėrimo terapija išspręs šią problemą,
• kad gauta nauda viršys sąnaudas,
• kad terapija turi būti naudojama deramai, nes kitaip bus neefektyvi ar sukels daugiau problemų nei išgydys,
• kad yra tam tikros vietos, kur galima įsigyti druskų, ir tai kainuos x vietinės valiutos vienetų.
7. Labai dažnai vienų ar kitų veiksmų nauda nėra akivaizdi. Jei skysčio gėrimo terapija naudojama deramai ir laiku – prieš įvykstant vaiko dehidratacijai – motina nematys terapijos efekto. Panaši problema kyla ir tiems, kurie stengiasi realizuoti aukšto kraujo spaudimo kontrolės programas. Aukštas kraujo spaudimas yra sveikatos problema, neturinti aiškių simptomų, ir gydymas atitinkama terapija neparodo aiškaus efekto jos aukoms. Kaip pažymi Rothschild, "tam, kad nustatytume ir palaikytume funkcionavimą, turi būti tikslus sustiprinimas... Daugeliu ne pelno siekiančių organizacijų atvejų, nei tikslus, nei netikslus sustiprinimas nėra jaučiamas" [4, p.28-29].
Marketingo koncepcija apibrėžia, jog marketingo veikla turėtų būti koncentruota ir nukreipta į tikslinės rinkos vartotojus, o pelno nesiekiančios organizacijos dažniausiai vartotojų grupių, kurias reikia aptarnauti, turi daugiau nei vieną. Beveik visos pelno nesiekiančios organizacijos marketingo veiksmus orientuoja dviem kryptimis ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-12-12
DalykasRinkodaros diplominis darbas
KategorijaRinkodara
TipasDiplominiai darbai
Apimtis54 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis183.72 KB
Autoriusverslas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Marketingo koncepciju skirtumai ne pelno ir pelno siekianciose organizacijose [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2008-05-09 IP: 195.182.71.140
    Lina sako

    po pastraipom nurodyti literaturos saltiniai - LIUKS! bet pabaigoje nera literaturos saraso - sudas! pats darbas gal ir nieko, panaudoti imanoma, bet kad literatura naudota visiems reikalinga, nieks nepagalvojo :(

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą